Римское частное право

tarp egzistavusiu penkiu buvo vienintele pilna daiktine teise. Visos kitos

buvo ribotos. Nuosavybes teise apskritai yra viena i? pagrindiniu teisiu.

Romenu teiseje nuosavybe praejo labai ilga evoliucijos kelia, taciau

galiausiai ji susiformavo kaip subjektine teise, kuri tam tikra prasme net

nuleme visos teisines sistemos pobudi. Nuosavybe, kaip teisine institucija,

yra istorine kategorija. Pagal daugeli valstybes kilmes teoriju valstybe

kaip tik del to ir atsirado, kad apsaugotu ?ia pagrindine teise.

28. Nuosavybes teises turinys. Ius utendi, ius fruendi, ius obutendi.

Nuosavybes teise, romenu supratimu, viena vertus, nurodo tos teises

subjektui laisves ribas (pozityvioji nuosavybes teises funkcija), kita

vertus, yra jos laisves garantas (negatyvioji nuosavybes teises funkcija,

kuri pa?alina galimybe tretiems asmenims ki?tis i svetima nuosavybe). Jau

viduramziais buvo bandymu nuosavybes teises turinio elementus suskirstyti i

pagrindinius ir papildomus. Pagrindiniai – disponavimo, atgavimo teise;

papildomi – naudojimosi teise, daikto turejimo teise, taip pat teise

surinkti ir naudotis jo vaisiais (ius possidendi, utendi et fruendi). Ius

utendi et fruendi rei?kia, kad savininkas gali daiktu naudotis bei surinkti

jo duodamus vaisius. Jis taip pat gali daikta suvartoti ar sunaikinti (ius

abutendi). R. civilineje teiseje galiojo principas, jog daikto vaisiai, nuo

ju atskyrimo nuo motininio daikto momento, tapdavo motininio daikto

savininko nuosavybe (separatio). Ius possidendi rei?kia to daikto tur?jimo

teis?, bet ne jo valdymo fakt?. Vadinasi, savininkui praradus faktin?

valdym?, nebuvo prarandama nuosavyb?, o drauge ir ius possidendi. Savo

teises savininkas gal?jo ?gyvendinti pretorini? procesini? priemoni?

pagalba, reikalaujant i?duoti jam priklausant? daikt?. Ius disponendi - tai

teisinio disponavimo daiktu galimyb?. Tai rei?kia, kad savininkas gal?jo

jam priklausant? daikt? parduoti, dovanoti ir t.t. Savininkas, prarad?s bet

kuri? i? ?i? teisi?, nenustoja b?ti nuosavyb?s teis?s subjektu. Nuosavyb?

yra vienalyt? ir elastin? teis?, tod?l nenustoja tarnauti jos savininkui

net ir tada, kai jo teis?s d?l ?vairi? apribojim? b?na maksimaliai

suma?intos. Teoriniu po?i?riu nuosavyb? yra neribota teis?. Taigi, teis? -

tai daiktin? ir autonomin? asmens teis? valdyti (naudoti ir disponuoti

materialiu daiktu), kuri i? esm?s yra neribojama, ta?iau tik tiek, kiek ji

nepa?eid?ia egzistojan?ios teis?tvarkos.

29. Pirminiai nuosavyb?s teis?s ?gijimo b?dai.

Usucapio (?gyjamoji senatis) - tai nuosavyb?s teis?s ?gijimas tam tikram

daiktui, kuris atsiranda d?l jo valdymo ?statym? nustatytam laikotarpiui.

Usucapio institucijos tikslingum? rom?nai pagrind? b?tinumu panaikinti

teisin?s pad?ties netikrum? daikto nuosavyb?s sferoje. ?iuo b?du gal?jo

pasiremti ir asmenys, kurie ?gijo kok? nors daikt?, nesilaikydami reikiamos

teisin?s formos ir tod?l ne?gijo nuosavyb?s teis?s. Usucapio tur?jo 5

pagrindinius bruo?us: 1) Res habilis - apib?dino objekt?, ? kur? galima

buvo ?gyti nuosavyb?s teis? usucapio b?du; 2) Titulus - valdymui daiktas

tur?jo b?ti ?gytas teis?tai; 3) Fides - valdytojo gera valia, kuri tur?jo

egzistuoti bent daikto u?valdymo momentu; 4) Possessio - tik civilinis

valdymas sukelia nuosavyb?s teis?s atsiradim? usucapio keliu. ?is valdymas

turi b?ti pagr?stas faktiniu daikto valdymu (corpus) ir valia ?? daikt?

pasilikti sau (animus); 5) Tempus - skirtig? daikto valdymo terminai.

Kilnojamuosius daiktus reik?jo valdyti vienerius metus, nekilnojamuosius -

2 metus. Occupatio (u?valdymas) - seniausias b?das, kuris buvo taikomas

?gyjant nuosavyb? ? u?valdyt? niekieno daikt? (res nullius). Rom?n? teis?

res nullius status? pripa?ino ferae bestiae (laukiniai gyvuliai - visi

laukiniai gyvuliai, esantys laisv?je, nepriklausomai nuo to, kam priklaus?

sklypas, kuriame jie gyvena, buvo pripa??stami res nullius), thesaurus

(lobis - vertingi daiktai, kurie taip ilgai buvo pasliepti, jog pasidar?

ne?manoma nustatyti j? savininko), res derelictae (palikti daiktai -

derelikcija -tai atsisakymas nuosavyb?s laisva valia atiduodant kilnojamojo

daikto valdym? ar galutinai paliekant ?em?s sklyp?) ir res hostiles

(daiktai, esantys R. teritorijoje ir priklausantys pilie?iui tos valstyb?s,

su kuria R. prad?jo karo veiksmus). Specificatio (perdirbimas) - nuosavyb?s

teis?s ?gijimo b?das, kuris rei?k? esmin? daikto perdirbim?, ?itaip

sukuriant visi?kai nauj? daikt?. Nuosavyb?s teis?s klausimas sprend?iamas

atsi?velgiant ? tai, ar naujai sukurt? objekt? galima buvo gr??inti ?

pirmyk?t? pad?t?, ar ne. Sujungimas ir sumai?ymas. Accessio ved? prie

nuosavyb?s ?gijimo ?alutiniams daiktams, kurie pastoviam laikui buvo

prijungti prie pagrindini? daikt? ir tuo b?du ekoominiu po?i?riu tapo j?

sud?tine dalimi. ?is procesas vyko prieaugis priklauso pagrindinio daikto

savininkui taisykl?s pagrindu. Confussio (skys?iams) ar commixio (kieti)

b?du sumai?yti daiktai, jei j? negalima buvo atskirti, sudarydavo bendr?

nuosavyb?. Vaisi? ?gijimas - vaisius priklauso motininio daikto savininkui,

kuris nuosavyb?s teis? ? vaisius ?gydavo pirminiu b?du, i?imtis tik

vaisiams siuar?ja prasme. Daikto savininkas, i?nuomodamas savo daikt?,

?galioja nuominink? juo naudotis, tuo momentu, kai nuomininkas savininkui

sutinkant pasiima nuomojamojo daikto vaisius, jis traditio b?du ?gyja

nuosavyb?s teis? ? juos. S??iningas valdytojas ?gyja nuosavyb?s teis? ?

vaisius nuo j? atsiskyrimo momento. Vienintel? buvo s?lyga, kad vaisi?

atsiskirymo momentu subjektas b?t? s??iningas valdytojas.

30. Iрvestiniai nuosavybлs teisлs бgijimo bыdai.

Mancipacija - mancipacijos metu dalyvaudavo svлrлjas, 5 liudytojai, res

mancipi бgijлjas ir daikto savininkas. Labai formalus ir senas. Nuosavybлs

perdavimo mancipatio bыdu objektas buvo tik res mancipi. Рio akto dalyviais

galлjo bыti tik R. pilieиiai. In iure cessio (perleidimas teisme) -

tariamas vindikacinis pocesas, kurio metu perleidлjas buvo atsakovas, o

бgijлjas - ieрkovas. In iure cessio bыdu buvo galima perduoti nuosavybж б

res mancipi ir res nec mancipi. Рiuo bыdu taip pat buvo galima бgyti ar

atsisakyti nuo servitutш bei kitш teisiш, galлjo naudotis tik R. pilieиiai.

Traditio (perdavimas)- рi forma pagimdyta ius gentium ir svarbiausia joje

ne forma, bet tyrinys. Materialus valdymo perdavimo aktas. Sаlygos: daiktas

turлjo bыti faktiрkai perduotas, perleidimo faktа turлjo lydлti perleidлjo

valia perduoti nuosavybж bei priлmлjo valia tа nuosavybж бgyti iusta causa,

turлjo egzistuoti tinkamas teisinis pagrindas. Traditio skyrлsi nuo

mancipatio ir in iure cessio: traditio galima бvykdyti рalims

nedalyvaujant, t.y. per treиiuosius asmenis; jeigu mancipacija ir in iure

cessio, бtepus sаlygas ir terminus, buvo niekinлs, tai traditio - ne.

Negalima perduoti tik servitutш, nes tai res incorporales, jiems negalima

taikyti valdymo; traditio negalлjo padaryti tas, kas nevaldл, arba nelaikл

daikto.

31. Nuosavybлs teisлs gynimas.

Pagrindiniai ieрkiniai, tarnavж savininko nuosavybлs teisлs gynimui R.t.

buvo rei vindicatio (vindikacinis ieрkinys) ir actio negatoria (negatorinis

ieрkinys). Рie ieрkiniai turлjo daiktinб pobыdб, priklausл pretorinлms

gynybos priemonлms. Jeigu daikto savininkas yra ir jo valdytojas, jis

turлjo teisж naudotis posesorine gynyba, kuriа garantavo atitinkami

interdiktai. Rei vindicatio - materialine-teisine prasme vindikacinis

ieрkinys - nevaldanиiojo savininko reikalavimas valdanиiajam nesavininkui

dлl daikto sugrаюinimo.

37. Santuokos sudarymas ir nutraukimas

Dar iki santuokos sudarymo buvo sponsalia (su?ad?tuvi?) institutas. 3

santuokos arba manus ?monai sudarymo b?dai: Confarreatio – religinis aktas.

10 liudytoj?, ?yniai, tik tokioje santuokoje gim? vaikai gal?jo tapti

auk?tais ba?nytiniais pareig?nais; Coemptio – ?monos tariamas pirkimas i?

jos pater familias arba glob?jo. Tai mancipacio. 5 liudytojai ir sv?r?jas

su svarstykl?mis. Usus – faktinis santuokinis gyvenimas 1 metus. ?ie b?dai

– tai cum manus santuokos sudarymui. Klasikiniu periodu sine manu –

vienintel? santuoka. Sudaroma paprastu besituokian?i?j? susitarimu, lydima

kai kuriu buitini? papro?i?. Kad santuoka b?t? teis?ta, reik?jo: 1) am?ius

– vyrams 14 m., moterims – 12 m.; 2) sutikimas sudaryti santuok?; 3) ius

conubii. B?tina teisin? santuokos egzistavimo prielaida yra ta, kad per

vis? santuokos laik? i?likt? tos s?lygos, kurios buvo b?tinos susituokiant.

Paprastai santuoka pasibaigdavo vieno i? sutuoktini? mirtimi. Santuokos

nutraukimo pagrindu pirmiausiai b?davo capitis deminutio. Santuok? cum manu

galima buvo nutraukti vyro arba jo pater familias valia. Santuoka sine manu

gal?jo b?ti nutraukta ne tik abiej? sutuoktini? susitarimu, bet ir vieno

valia. Teisini? pagrind? santuokai nutraukti nereik?jo. I?tuokos principas

– vienas pagrindini? ?eimos princip?. Turtin?s sankcijos – jei kaltas

vyras, jis prarasdavo donatio, jei ?mona – krait?.

38. Sutuoktini? tarpusavio santykiai

Cum manu santuokoje ?mona paklusta vyro vald?iai. Pana?iu ? vindikacin?

ie?kin? vyras gal?jo susigr??inti ?mon?, palikusi? namus, gali ?vairiai

bausti, net u?mu?ti, parduoti vergov?n. ?mona neturi teisnumo. Ji yra savo

vyro ?p?din?, bei savo agnat?. Sine manu ?mona i?saugodavo savo teisin?

status?. Jokios drausmin?s vald?ios vyras neturi. Ji gal?jo sudaryti su

savo vyru turtinius sandorius. Dovanojimas buvo draud?iamas. Kiekvienas i?

sutuoktini? buvo turtiniu at?vilgiu nepriklausomas. Negali vienas kitam

reik?ti negarb?s ie?kini?. Vienas kit? privalo saugoti. I?laikyti ?eim?

buvo vyro pareiga. ?mona ir vaikai gal?jo reikalauti i?laikymo. Santuokos

sudarymo metu vyrui duodamas ypatingas kraitis – dos, j? i? savo turto

i?skirdavo ?mona arba jos pater familias ar glob?jas. ?forminamas specialiu

aktu. Dos tur?jo apsaugoti vyr? nuo i?tuokos ?monos iniciatyva. Donatio –

ikivestuvin?s dovanos ?monai. Lygus dos, kaip ?monos teisi? garantija.

39. T?v? ir vaik? tarpusavio santykiai

T?v? ir vaik? santykius apsprend? patria potestas. R.t. pripa?ino tik t?vo

vald?i? vaikams. Motina ? savo vaikus netur?jo joki? teisi? net ir po jo

mirties. Patekdavo agnato globon. Santuokoje sine manu nebuvo net savo

vaik? agnate. Santyki? pagrindas – teis?ta santuoka ir teis?ta ?eima.

Nesantuokiniai vaikai teisiniu po?i?riu buvo svetimi savo t?vams. V?liau

pripa?ino motinos ir jos gimini? at?vilgi? kognatais. T?vo netur?jo.

Asmenini? santyki? sferoje nuo pater familias priklaus? naujagimio

gyvenimas. Teisini? santyki? sferoje vaikai – personae alieni iuris. T?vas

atsak? u? vaik? deliktus padaryt? ?al?. Laikui b?gant patria potestas

prarado savo patriarchalin? pob?d?. Turtas, kur? s?nus ?gydavo tarnaudamas

kare ar valstybin?je tarnyboje, buvo jo nuosavyb?. V?liau – ir i? motinos

ar jos giminai?i? paveld?tas turtas. R. imperijos pabaigoje i? patria

potestas liko tik ?e??lis. Buvo pripa?intas vaik? turtinis

nepriklausomumas. ?eima jau nebe teisinis vien?tas, bet savaranki?k?

teisini? santyki? subjekt? s?junga. Neteis?tus vaikus galima buvo ?teisinti

legitimatio b?du. Galima buvo ?s?nyti ir svetimus vaikus (arrogatio).

40. Paveld?jimas pagal testament?.

Pagal R.t. testamentas – viena?alis palik?jo paskutini?ja valia paremtas

sandoris, ?vykdytas laikantis nustatyt? formalum?, siekiant paskirti savo

teisi? ir pareig? per?m?j? (?p?din?). Paveld?jimui pagal testament?

teikiama pirmenyb?. Senoji ius civile ?inijo 2 testamento r??is:

testamentum comitiis colatis ir testamentum in procinctu. Pirmasis buvo

tvirtinamas taikos metu du kartus per metus kurij? susirinkimuose. Antrasis

– prie? i?siruo?usius m??iui karius. Abi r??ys buvo pakankamai nepatogios,

tod?l atsirado testamentum per mancipationem. Mancipatio buvo dirbtinai

pritaikytas palik?jo interesams tenkinti. Jis vis? savo turt? perduodavo jo

paties pasirinktam patik?tiniui, kuris ?sipareigodavo ?vykdyti visus

palik?jo patvarkymus d?l turto jo mirties atveju. Ra?ytin? mancipationem

forma labai paplinta. Tur?jo b?ti liudytoj? u?antspauduotas ir pasira?ytas.

Buvo ir vie?ieji testamentai. Reik?jo tam tikr? materialini? s?lyg?.

Testatorius tur?jo tur?ti testamentin? teisnum?. Testamentas tur?jo b?ti

sudarytas certa asmeniui, jei incerta, negaliojo. Viena svarbiausi? s?lyg?

– institutio heredis – vis? palikim? testatorius tur?jo palikti vienam

?p?diniui. Antrojo ?p?dinio paskyrimas. Testatorius gal?jo panaikinti

testament?, sudarydamas nauj?. Palikimas buvo apmokestinamas 5%, per

penkias dienas nuo testatoriaus mirties tur?jo b?ti i?kilmingai atpl??iamas

magistrat? ir paskelbiamas.

41. Paveld?jimas pagal ?statym? (ab intestato)

Jeigu mirusysis nepaliko testamento arba palikto testamento d?l koki? nors

prie?as?i? negalima buvo ?vykdyti, buvo ?aukiami ?p?diniai, turintys teis?

paveld?ti pagal ?statym?. 3 paveld?jimo pagal ?statymus (ab intestato)

sistemos: 1- senosios ius civile paveld?jimas pagal ?statym?, kurios

pagrindas – agnatin? giminyst?. Paveld?jimo teis? priklaus? trij? eili?

gimin?ms: sui heredes, agnati proximi ir gentiles sui heredes – visi

mirusiojo vald?ioje buv? asmenys. Sui heredes teis? paveld?ti laik? savaime

suprantama teise. Ne visi jie buvo vieno giminyst?s laipsnio, tai s?lygojo

palikimo dalijim? kartomis. Nesant ?p?dinio sui heredes, paveld?ti b?davo

?aukiami agnatus proximus – jo broliai ir seserys, motina, jei ji buvo cum

manu santuokoje su mirusiu. Nesant agnat?, buvo ?aukiami gentiles, t.y tos

genties, i? kurios buvo kil?s palik?jas, nariai. Jeigu artimiausi mirusiojo

giminai?iai atsisak? priimti palikim? ar mir?, jis neatitekdavo kitiems

pagal eil? ?p?diniams, tapdavo i?mariniu (? i?d?) arba niekieno. 2 –

Pretorin? paveld?jimo teis?s sistema – sen? ir nauj? paveld?jimo teis?s

nuostat? derinimas. Pretorius savo ediktais ?auk? ir kitus ?p?dinius, ne

pirmos eil?s gimines. Jis suteikia kai kurias paveld?jimo teises kraujo

gimin?ms. Pretoriaus ediktas nustat? 4 ?aukiam? paveld?ti ?p?dini? eiles:

unde liberi (visi sui pagal ius civile emancipati); unde legitimi, unde

cognati (visi kraujo giminai?iai); unde vir aut uxor (mirusiojo

sutuoktinis). 3 – Justiniano sistema (r?m?si tik kognatine giminyste) –

?aukiami paveld?ti visi vyri?kosios ir moteri?kos gimin?s kognatai. 4

eil?s: visi palikuonys (descedentai); artimiausieji pagal laipsn?

ascedentai (motina, t?vas, mo?i?t? t.t.); netikri broliai ir seserys ir j?

vaikai; kiti ?alutin?s eil?s giminai?iai.

42. Prievol?s (obligatio) samprata. Prievol?s ?alys.

Prievol? yra toks teisinins santykis, kada vienas subjektas – skolininkas

privalo atlikti kito subjekto – kreditoriaus naudai tam tikr? veiksm? arba

susilaikyti nuo atlikimo, o kreditorius turi teis? reikalauti i?

skolininko, kad jis ?vykdyt? savo pareig?. Pagal XII lenteli? ?statym?

skolininkas atsak? savo asmeniu. Laikui b?gant skolininko asmenin?

atsakomyb? pasikeit? turtine. Respublikos laik-piu prievol? buvo

traktuojama kaip nematerialus daiktas. Prievoli? apsaugai tarnavo ie?kiniai

in personam. Prievol?s objektu gal?jo b?ti ir daiktas. Ta?iau kreditorius

gali j? gr??inti tik i? skolininko. Nuo prievol?s atsiradimo prad?ios

numatytas prievol?s pasibaigimo laikas (?vykdymas). Prievol? grind?iama

?ali? lygyb?s principu. I? prad?i? prievol?s teisin?s pasekm?s lie?ia tik

tuos asmenis, kurie dalyvavo j? nustatant. V?liau imta leisti atstovavim?,

asmen? pasikeitim? prievol?je. Novacija – pasibaigimas pradin?s prievol?s,

kurioje dalyvavo vienas kreditorius, ir suk?rimas naujos prievol?s, kurioje

dalyvauja jau kitas kreditorius. Kitas b?das – cedentas, skirdamas asmen?,

kuriam nor?jo perleisti savo reikalavimo teis?, savo atstovu, ? ie?kinio

formul? ?ra?ydavo i?lyg?, kad visa tai, k? cesionarijus i?ie?kos i?

debitoriaus, jis turi teis? niekam neatsiskaitydamas ?jungti ? savo turt?.

Toks atstovas – procurator in rem suam (?galiotasis savo naudai). J?

santykiai pagr?sti pavedimo sutartimi. Teori?kai R. teis? niekada

nepripa?ino teisi? perleidimo prievol?je. Buvo teikiama tik teismin?

interes? apsauga. Ceduoti buvo leid?iama ne visas teises. Jeigu reik?jo

pradin? skolinink? pakeisti nauju, buvo reikalaujama kreditoriaus sutikimo.

Prievoli? pus?se gali b?ti vienas ra daugiau asmen?. Vienas skolininkas

arba kreditorius gal?jo b?ti pagrindinis, kitas – ?alutinis. Keletas

kreditori? ar debitori? gal?jo tur?ti dalin? arba solidarin? teis? arba

pareig?.

43. Prievoli? atsiradimo pagrindai. Prievoli? r??ys.

Du pagrindiniai prievoli? atsiradimo pagrindai: sutartys (contractus) ir

teis?s pa?eidimai (delicta). V?liau atsirado prievol?s, kurios buvo

kilusios ne i? sutar?i? ir ne i? delikt?. Buvo vadinamos prievol?s tarsi i?

sutarties ir tarsi i? delikt?. Sutartys – svarbiausias prievoli? ?altinis.

Tai tam tikras dviej? ar daugiau subjekt? susitarimas. Pereinam?ja

sutarties forma senojoje rom?n? teis?je buvo paskolos sutartis – nexum,

aktas analogi?kas mancipacijai, sudaromas dalyvaujant 5 liudytojams ir

sv?r?jui, jos formuluot?je jau yra sankcija. Stipuliacijos sutartis

atsirado III a.pr.m.e. Stipulatio – ?odinis susitarimas klausimo ir

atsakymo forma. Laikui b?gant, vis didesnis d?mesys kreipiamas ? ?ali?

vidin? vali?, skolininkas buvo atlaisvintas nuo asmenin?s atsakomyb?s,

atsak? turtu, sutartis prad?jo dalinti ? contractus (teis?s pripa?intos,

ie?kiniu garantuotos sutartys) ir pacta (susitarimai, neatitinkantys joki?

sutar?i? tip? ir d?lto neturintys teisin?s galios). 4 prievoli? i? sutar?i?

tipai: a) jei prievolei atsirasti pakanka vien ?ali? susitarimo

(konsensualin? sutartis); b) jei i? daikto perdavimo (realin? sutartis); c)

jei prievol? atsiranda i?tarus ?odin? formul? (verbalin?); d) jei nustatyta

ra?ytin? forma (literalin?). Bevard?s sutartys – kurios neatitiko joki?

tip?. Respublikinio laikotarpio sutartys buvo vadinamos imperatyvin?s

teis?s sutartimis – formalizmas jas lyd?jo visuomet. Dauguma realini? ir

konsensualini? sutar?i? priklaus? geros s??in?s sutar?i? r??iai. Sutartys

dar buvo skirstomos ? viena?ales ir dvi?ales. Sinalagmatin?s – dvi?al?s,

kuriose ?alys turi pri?in?s lygiavertes prievoles (pirkimas-pardavimas).

44. Sutar?i? galiojimo s?lygos.

Tam, kad sutartis galiot?, pagrindiniai jos elementai turi atitikti tam

tikrus reikalavimus. Pagrindiniai elementai: sutarties dalykas, pagrindas

ir ?ali? valia bei jos i?rei?kimo b?das. Dalykas – k? debitorius

?sipareigoja atlikti ir ko kreditorius turi teis? reikalauti i? jo. Dalykas

turi atitikti 4 s?lygas: a) juo negali b?ti veiksmas prie?taraujantis

teisei ir geriems papro?iams; b) jis turi b?ti ?manomas ?vykdyti; c) jis

turi tenkinti kreditoriaus interesus; d) jis turi b?ti ?sipareigojimas

kreditoriui, bet ne kitam asmeniui, ir pasi?ad?ti turi debitorius, o ne

kitas asmuo. Prievol?s pagrindas – artimiausias betarpi?kas tikslas, d?l

kurio sudaryta sutartis. Klasikin?je teis?je, jei sutarties pagrindas yra

netinkamas arba liko ne?vykdytas, prievol? buvo laikoma negaliojan?ia.

Sutartys, kuri? galiojimas priklaus? nuo j? pagrindo tinkamumo, vadinamos

kauzalin?mis. ?ali? valia ir jos i?rei?kimo b?dai – kadangi sutartis yra

?ali? susitarimas, negali b?ti sutarties be ?ali? valios sutapimo. D?l

valios yd? sutartis negalioja ?iais atvejais: 1. kai yra vien debitoriaus

?sipareigojimas, bet n?ra kreditoriaus sutikimo, i?skyrus votum – pa?adas

dviems, kuris galioja savaime – ir pollicitatio – pa?adas miestui, jei buvo

padarytas teis?tu pagrindu; 2. kai nesutampa ?ali? valios laikas; 3. kai

sutikimas n?ra rimtas, duotas juokais. Valios i?rei?kimo formos gali b?ti

?vairios. Pagrindin?s: ?odis ir ra?tas. ?ali? valios ir i?rei?kimo

sutapimas: 1) jei abiej? ?ali? valia netikusiai i?reik?ta, tai senoji R.t.

pirmenyb? atiduodavo valios i?rei?kimui; 2) jei valios i?rei?kimas

neatitinka tik vienos ?alies valios, ir kita ?alis apie tai ne?ino, tai ta

taisykl? negali b?ti bes?lygi?kai taikoma. Error (klaida) – subjekto

neteisingas suvokimas aplinkybi?, paskatinusi? j? sudaryti tam tikr?

sandor?. Klaida tur?jo teisin? reik?m?, jeigu suklydimas yra esminis: a)

error in negotio – klaida d?l sutarties esm?s – ji gali ?vykti esant

neformalioms sutartims; b) error in persona – klaida d?l asmens, su kuriuo

sudaroma sutartis, tapatyb?s; c) error in corpore – klaida d?l sutarties

dalyko. 3) asmens valia sutartyje tur?jo b?ti i?reik?ta s?moningai ir

savaranki?kai, laisvai, be i?orin?s neteis?tos ?takos. 4) asmuo turi b?ti

teisnus ir veiksnus. Neesminiai elementai – s?lygos ir terminas.

45. Prievoliu pasibaigimo budai.

Romoje galiojo taisykle: kokiu budu mes istojame i prievole, tokiu ir nuo

jos i?silaisviname. Prievoles pasibaigimas – solutio. Seniausiais laikais

solutio rei?ke skolininko i?laisvinimas i? grandiniu, veliau – nuo

asmenines priklausomybes kreditoriui ir pagaliau prievoles ivykdyma.

Prievoles pasibaigdavo: prievoles ivykdymas – svarbiausias budas. Prievole

galejo ivykdyti ne tik skolininkas, bet ir kitas asmuo, net be skolininko

sutikimo. Ja ivykdyti reikejo kreditoriui arba asmeniui, kuri jis nurodys.

Buvo reikalaujama, kad vykdytojas butu asmuo, turintis teise disponuoti

savo turtu. Ivykdyma priimti galejo tik veiksnus asmuo. Reikalavimai: 1.

Ivykdymas turejo tiksliai atitikti prievoles turini. 2. Jei kreditorius

atsisako priimti prievole arba negali jos priimti del to, kad, pvz.

i?vykes, tai skolininkas gali perduoti skolos suma su procentais depozitan

i izda. 3. Jei debitorius (skolininkas) turi kelias prievoles, tai teise

iskaityti eilini mokejima i ta ar kita skola priklauso skolininkui. 4.

Ivykdymo vieta pripazistama atsakovo gyvenamoji vieta, o ?aliu susitarimu –

Roma. 5.Prievole turi buti ivykdyta laiku. Iskaitymas (compensatio) – jeigu

kreditorius turi reikalavima skolininkui, o skolininkas kreditoriui, tai

esant tam tikroms salygoms ?ie reikalavimai toje dalyje, kurioje vienas

kita padengia, laikomi ivykdytais ir i?ie?kojimui priklauso tik likutis.

Prievoliu iskaitymo salygos, iskaitomi tik: prie?iniai, galiojantieji,

vienaru?iai, subrende, ai?kus reikalavimai. Novacija yra sutartis, kuria

egzistuojanti prievole panaikinama, nustatant vietoj jos nauja prievole.

Atledimas nuo skolos ?aliu susitarimu arba viena?aliu kreditoriaus veiksmu.

Buvo atliekamas imaginaria solutio – tariamas ivykdymas. Tariamojo

prievoles ivykdymo ru?is yra acceptilatio – kreditoriaus zodinis

parei?kimas, kad jis atgavo skola. Skolininko ir kreditoriaus sutapimas

viename asmenyje (confusio) – dazniausia paveldejimo keliu. Prievole

pasibaigia, nesant galimybes ja ivykdyti – jei prievoles dalykas zuvo be

skolininko kaltes, tai fizinis negalimumas ivykdyti prievole. Prievole,

kurios dalykas neimanomas, yra niekine. ?alies mirtis prievoles

nenutrukdavo, nes ipedinis buvo universalus teisiu peremejas. Tik skolos i?

deliktu pasibaigdavo kartu su kaltojo mirtimi.

46. Atsakomybe uz prievoliu pazeidima.

Skolininkas uz prievoles neivykdyma, netinkama ivykdyma ir ivykdymo termino

praleidima atsake nustatyta tvarka. Romos teisininkai i zalos savoka junge

du elementus: a) pozityvius nuostolius,t.y kreditoriaus turetos i?laidos,

jo turto netekimas arba suzalojimas; b) negauta nauda, t.y. kreditoriaus

negautos pajamos, kurias jis butu gaves, jei skolininkas butu ivykdes

prievole. Dazniausiai zalos atlyginimo dydis buvo nustatomas pagal

kreditoriaus interesa. Atlyginami turejo buti tiesioginiai nuostoliai, t.y.

artimiausios juridinio fakto, kuris yra zalos atlyginimo pagrindas,

pasekmes. Skolininkas atsake uz prievoles pazeidima tik esant jo kaltei.

Kalte: tycine (dolus), neatsargumas (culpa). Tycine: sunkiausia kaltes

forma, ?iuo atveju skolininkas visuomet privalo atlyginti zala.

Neatsargumas – skolininkas nenumato savo veiklos pasekmiu, bet turi jas

numatyti.: culpa lata – didelis neatsargumas ir culpa levis – mazas

neatsargumas. Uz culpa lata atsake kaip dolus. Culpa levis sukeldavo

atsakomybe tik tada, jei sutartis buvo sudaryta tik jo interesams arba

abieju ?aliu interesais. Veliau ?ios kaltes formos gavo culpa in abstracto

pavadinima. Culpa in concreto – skolininkas vykdydamas prievole parode

maziau rupestingumo negu savo asmeniniuose reikaluose. Casus

(atsitiktinumas) – aplinkybes, sukelusios prievoles pazeidima be skolininko

kaltes. Skolininkas uz daikto zuvima del nenugalimos jegos atsake tik tuo

atveju, jei iki nenugalimos jegos atsiradimo buvo jo kalte.

47. Verbalines ir literalines sutartys.

Verbalines sutartys: kuriu prievoline galia atsirasdavo i? tam tikros

pasakytos zodines formules. Stipuliacija: sudaroma labai formaliai,

pilieciams -–sponsio, peregrinams – stipulatio. I? pradziu buvo priesaika,

kuria isipareigojes asmuo patvirtindavo savo pazada. Forma labai paprasta.

Reikalavimai: 1. kreditoriaus klausimas ir debitoriaus atsakimas turejo

atitikti tam tikra formule; 2. atsakymas turejo visi?kai atitikti klausima;

3. kad klausimas ir atsakymas butu zodiniai. Stipuliacines prievoles buvo

grieztai viena?ales: kreditorius tik kreditorius, skolininkas –

skolininkas. Tai grieztoji teise. Veliau pradejo sudaryneti ra?ytini

dokumenta – cautio. Sudetingos stipuliacijos formos: galejo dalyvauti ne

tik du, bet ir daugiau asmenu,t.y. buvo leidziamas bendrininkavimas.

Korealinis bendrininkavimas: toks atvejis, kai keli asmenys yra

kreditoriais vienoje prievoleje, ir kiekvienas i? ju turi savaranki?ko

kreditoriaus teise. Visos skolos sumokejimas vienam kreditoriui

panaikindavo kitu reikalavimus. Korealiniai bendrininkai yra lygiateisiai.

Solidarines prievoles: vieno solidarinio ie?kovo parei?kimas nenaikino kitu

kreditoriu teises i ie?kini. Akcesorinis bendrininkavimas: santykiai,

kuriuse asmuo, norintis dalyvauti prievoleje kaip pagrindinis subjektas,

pageidauja pritraukti kita subjekta tik kaip papildoma, pagalbini

bendrininka. ?iuo atveju tokio antrojo subjekto teise arba pareiga bus tik

pagrindinio subjekto teises (pareigos) papildymas (accessorium).

Kreditoriaus puseje – adstipulatio. Skolininko – adpromissio. Liberalines

sutartys. Prievole atsiranda ne i? paprasto susitarimo, o i? ra?ytines

formos susitarimo. Prievoles i? literaliniu sutarciu buvo viena?ales,

formalios ir abstrakcios. Literaline sutartimi galima buvo ivykdyti

novacija, nustatyti nauja prievole, pvz. kredita. Literaline sutartimi

budavo apiforminamos tik pinigines prievoles. Privalumas: ja gali sudaryti

ne vienoje vietoje esancios ?alys, taip pat ir nebyliai. Taikoma tik

romenams.

48. Realines ir konsensualines sutartys.

Realines sutartys: kuriu galiojimui nepakanka paprasto ?aliu susitarymo,

reikalaujama, kad butu fakti?kai perduotas daiktas. 4 ru?ys: paskolos

(mutuum): viena ?alis (kreditorius) duoda kitai ?aliai (skolininkui)

nuosavyben tam tikra suma (kieki) pinigu, o skolininkas isipareigoja,

suejus tam tikram terminui arba kreditoriui pareikalavus, sugrazinti

kreditoriui toki pat kieki pinigu arba tokiu paciu daiktu. Seniausia

sutarciu ru?is. Panaudos sutartis: commodatum -–vienas asmuo – komodantas

perduoda kitam tam tikra daikta laikinam neatlygintinam naudojimui.

Pasaugos sutartis: pagal ja vienas asmuo deponentas perduoda kitam daikta

saugojimui. Ikeitimo sutartis (pignus): viena i? daiktiniu teisiu, taciau

tarp ikaito gavejo ir davejo sukurdavo ir tam tikrus prievolinius

santykius. Konsesualines sutartys: sudaromos paprastu neformaliu

susitarimu. Pirkimas-pardavimas (emptio-venditio): i?kildavo daiktines

nuosavybes teises perdavimo aktas, o susitarimas del daikto pardavimo

jokios reik?mes neturejo. Pagrindiniai elementai: pirkimo-pardavimo dalykas

ir kaina. Sutartis yra dvi?ale. Nuomos sutartis: 1. daiktu nuoma: viena

?alis isipareigoja perduoti daikta naudojimuisi kitai ?aliai, o ?i moketi

nuomos mokesti. 2. darbo jegos samdos sutartis: vienas laisvas zmogus

patenka kito dispozicijon, t.y. uz nustatyta atlyginima tam tikram laikui

parduoda savo darbo jega. 3. rangos sutartis: vienas asmuo isipareigoja uz

nustatyta atlyginima atlikti kito asmens naudai tam tikra darba. Bendroves

sutartis: ukininkavimas bendrai: a) pilnoji, tokiai bendrovei priklause

visas jos nariu turtas, net igytas atsitiktinai; b) ribota bendrove,

priklause tik turtas, igytas bendroves ukines veiklos deka; c) susitarimas,

kuriuo steigiama tam tikrai ekonomines veiklos sriciai; d) laikina

bendrove, vienkartiniams sandoriams. Pavedimo sutartis (mandatum): vienas

asmuo paveda kitam koki nors viena ar kelis veiksmus. Yra neatlygintina.

Bevardes sutartys: prievoles i? ju atsirasdavo tik tada, kada viena i?

?aliu savo prievole ivykdydavo.

49. Kvazi sutartys. Obligationes quasi ex contractu.

Priklausomai nuo prievoliu atsiradimo priezasties jas imta skirstyti i

sutartis ir deliktus. Taciau visi prievoliniai santykiai netilpo i ?ias

savokas. Postklasikiniame laikotarpyje ?ias prievoles imta vadinti

obligationes quasi ex contractu. Ju turini sudare teisetas elgesys, taciau

skirtingai nuo sutarciu, cia nebuvo i?reik?tos abieju ?aliu valios. ?iu

prievoliu atsiradimo pagrindas buvo arba viena?alis sandoris arba kiti

faktai, kuriu negalima laikyti sutartimi. 3 grupes: svetimu reikalu

tvarkimas be igaliojimo (negatorium gestio): atsirasdavo, kai kuris nors

asmuo be kito asmens igaliojimo ir be isipareigojimu savo valia atlikdavo

pastarojo naudai tam tikrus veiksmus. Prievole, atsirandanti i? ?iu

santykiu, buvo prakti?kai tapati prievolei, atsirandanciai i? pavedimo

sutarties, butent i? cia jos quasi-sutartinis pobudis. Negatorium gestio

teisinio santykio atsiradimui turejo buti salygos: a) atlikdamas tam tikrus

veiksmus, gestorius tai daro siekdamas sutvarkyti svetimus reikalus; b)

veiksmu turi buti siekiama pozityvaus tikslo; c) atitinkami veiksmai yra

galimi, kai ju atlikimas neprie?tarauja suinteresuoto asmens valiai ir jei

jis pats negali pasirupinti savo reikalais; d) reikalu tvarkimas

neatlygintinas. Prievoles i? nepagristo praturtejimo (condictio): tais

atvejais, kai asmuo be pakankamo teisinio pagrindo praturtedavo kito asmens

saskaita, tai tokiu budu igytas turtas turejo buti grazintas asmeniui,

kurio saskaita buvo praturteta. Cia yra pana?umas i paskolos sutarti. a)

condictio indebiti – ie?kinys, suteikiamas asmeniui, sumokejusiam

neegzistuojancia skola, sumokejus skola, kuria privalejo sumoketi kitas

asmuo arba, kai skola turejo buti sumoketa kitam asmeniui. Kad ie?kinys

butu patenkintas, reikejo salygu: - asmuo, atliekantis veiksmus, tai dare

manydamas, jog egzistuoja prievole; - priimantis prievole asmuo turejo

manyti, jog prievole tikrai egzistuoja ir kad jis turi teise reikalauti tu

veiksmu atlikimo; - jei praturtejes asmuo veike nesaziningai, jis privalejo

visi?kai atlyginti zala, o jeigu saziningai, tik pacia praturtejimo suma;

b) condictio causa data non secuta – ie?kinys, kuriuo siekiama susigrazinti

turta perduota treciajam asmeniui, tikintis prie?prie?inio veiksmo, kuris

nebuvo atliktas; c) condictio ob iniustam causam – ie?kinys del sugrazinimo

turto, perduoto turint istatymui ar moralei prie?inga tiksla. Bendrija

(communio): Communio galejo susikurti atsitiktinai arba siekiant tam tikro

tikslo. Tokia turtine bendrija sukeldavo ne tik turtinius, bet ir

prievolinius santykius tarp bendrasavininku.

50. Prievoles i? deliktu ir tarytum i? deliktu (obligationes quasi ex

delicto)

Delicta privata – veiklos, pazeidziancios atskiro asmens ar asmenu grupes

interesus. Deliktas sukeldavo ne bausme, o prievole sumoketi

nukentejusiajam bauda arba bent atlyginti nuostolius. Kiekvienas deliktas

turejo tris elementus: objektyvi zala asmeniui; asmens, ivykdziusio

delikta, kalte; objektyvioji teise turejo atlikta veikla pripazinti

deliktu. Romenai nesuformavo bendros deliktu savokos, o nustate konkrecias

ju ru?is: 1. Furtum (vagyste) – tycinis daikto, jo valdymo ar naudojimo

paemimas turint tiksla gauti nauda. 2. Iniuria (asmenine skriauda) –

membrum ruptum – suzalojimas, sukeles dalies kuno netekima; os fractum –

vidaus kaulu suzalojimas; veiksmai, kuriais yra pazeidziama kuno

neliecianybe. 3. Damnum iniuria datum (neteisetas svetimo daikto

sugadinimas) – reikalavimai: a) zala turejo atsirasti del tiesioginio

poveikio daiktui; b) daiktas turejo buti realiai sugadintas; c) zala turejo

atsirasti del veiksmu; d) zala turejo atsirasti del prie?ingu teisei

veiksmu. Pretorineje teiseje buvo garantuojamas prakti?kai bet kokios

zalos, padarytos tycia svetimam daiktui, atlyginimas. 4. Pretorines teises

deliktai – rapina (ple?imas); metus (grasinimas), dolus (apgaule). ?i

sistema buvo kurta ne remiantis principu ir delikto savoka, bet atskirais

ju tipais. Vis delto, deka actio doli ir actio in factum romenu teise

visi?kai patenkino savo visuomenes poreikius. Obligationes quasi ex delicto

– prievoles, kilusios i? teisei prie?ingu veiksmu, nepatekusiu i deliktu

sara?a. Pagrindines ru?ys: a) iudex litem suam fecit (teisejas padaro

procesa savu) – teisejo atsakomybe uz neteisinga savo pareigu atlikima, kai

del to buvo padaryta materiali zala vienai i? ginco ?aliu. Ie?kini turejo

teise pareik?ti ?alis, kuriai buvo padaryta zala, o jo tikslas – pilnas

zalos atlyginimas; b) actio de effusis et defectis – jei i? namo budavo kas

nors i?pilama ar i?metama ir del to treciajam asmeniui atsirasdavo zala, uz

ja atsakydavo ?io namo savininkas; c) actio de positis et suspensis – bet

kuriam asmeniui, turinciam procesini veiksnuma, pretorius suteikdavo actio

popularis, namo, prie kurio budavo kas nors blogai pastatyta ar pakabinta,

?eimininko atzvilgiu; d) atsakomybe nautarum (laivo savininko), cauponum

(vie?bucio savininko), stabularum (nakvynes namu ?eimininko) uz savo tarnu

apgaules ir vagystes. ?iuo atveju nukentejusiems asmenims buvo i?ie?koma

dviguba daikto verte.

Страницы: 1, 2, 3