Римское частное право

Римское частное право

1. Ius civile, ius gentium, ius peregrinorum

?iuolaikines teises sistemos remiasi teritoriniu principu. Senoves Romoje

asmens teisini statusa leme jo priklausomybe tam tikrai bendruomenei

(civitas). Romenu teise siauraja prasme buvo tik R. pilieciu teise (cives,

quirites). Todel ?i teises sistemos dalis vadinama ius civile. Ji neliete

tu Romos gyventoju, kurie neturejo piliecio statuso. Ius civile buvo

visaapimanti R. pilieciu teise, reguliuojanti visas ju teises ir pareigas,

taip pat numatanti atsakomybe uz nusikaltimus.

Svetim?aliams – peregrinams – buvo taikoma atskira R. teises sistemos dalis

– ius peregrinorum.

Tokia sistema gerai funkcionavo tada, kai i? esmes R. valstybe buvo R.

miestas. Kai R pradejo uzkariauti kaimynines teritorijas, pradejo formuotis

nauja R teises at?aka – ius gentium (tautu teise), kuria tvarke specialus

magistratas peregrinu reikalams – praetor peregrinus. Ius gentium buvo ne

tokia formali, kaip ius civile. Ius gentium pagrindu pripazistamos

prigimtines teises. Po 212 m. Karakalos konstitucijai suteikus pilieciu

statusa beveik visiems gyventojams, teises skirstymas i ius civile,

peregrinorum ir gentium neteko reik?mes.

2. Ius publicum, ius privatum

Pagal teisinio reguliavimo objekta R teise buvo daloma i ius publicum ir

ius privatum. Pasak Ulpiano, vie?oji teise liecia valstybes reikalus, o

privatine teise naudojasi atskiri asmenys. Vie?osios teises normos buvo

imperatyvines, teises subjektai privalejo besalygi?kai ju laikytis.

Privatines teises normos buvo dispozityvines. Privatine teise teises

subjektams suteike autonomija – jie patys galejo spresti, kokius sandorius

sudaryti ar nesudaryti, pateikti ie?kini ar ne. R. vie?oji teise nunyko

zlugus R. imperijai. R. privatine teise gerai suderino privacius ir

vie?uosius interesus. R. privatine teise – pirmoji pasaulyje teises

sistema, sureguliavusi pilieciu, kaip rinkos subjektu, santykius.

3. Romenu teises periodizacija

Roma ikurta 753 m. pr.m.e. Vakarine R. Imperijos dalis zlugo 476 m.e.m.,

rytine dalis – 1453 m.e.m. Ten, valdant imperatoriui Justinianui, buvo

atlikta didziausia antikos laiku teises kodifikacija. R. teises istorija

skirstoma i 4 laikotarpius:

3. seniausiu laiku arba archai?kas (753m.pr.m.e. – III a.pr.m.e. vidurys).

Pilieciu santykius reguliavo paprotine kviritine teise. Pasirodo XII

lenteliu istatymas. Prasideda R. teisines sistemos formavimasis.

3. R.t. vystymosi laikotarpis (paskutineji 3 amziai pr.m.e.).Atsirado daug

belaisviu ir svetim?aliu. Tai leme naujos teises ?akos – ius gentium –

susiformavima. R. teises vystymuisi didziausios reik?mes turejo pretoriu

veikla, laikotarpio pabaigoje – teises mokslas.

3. Klasikinis laikotarpis (I-III m.e. amziai). Tai principato laikotarpis.

Nauji teises ?altiniai – senato ir princepso leidziami aktai. R. t.

pasiekia auk?ciausia i?sivystymo lygi.

3. Postklasikinis (smukimo) laikotarpis (III m.e.a. vidurys – 565 m.m.e.

(Imperatoriaus Justiniano mirties metai). Vergvaldines santvarkos irimas

gilino krize. 395 m.m.e. R. imperija suskilo i dvi dalis. Bandoma

supaprastinti, unifikuoti teises ?altinius. Dideja imperatoriu (dominus)

konstituciju reik?me.

4. Romenu teises ?altiniai ir ru?ys

Pagrindiniai teises ?altiniai:

1. Paprotine teise; iki XII lent. istatymo Romenai neturejo jokiu ra?ytiniu

istatymu. Nera?ytoji paprotine teise sudare salygas piktnaudziauti

pareigunams. XII lent. Ist. 450 m.pr.m.e. – pirmas bandymas kodifikuoti.

1. istatymai; Respublikos laik-piu istatymas (lex) rei?ke tautos

susirinkimo (comitia) priimta akta. Pasak Gaju, pasirode resp. laik-piu.

Prie? tai (ir XII l. ist.) – uzra?yti paprociai. Comitia istatymus

priimdavo magistratui pasiulius. Ist. Sudare 3 dalys: izanga, teisiniai

reikalavimai ir sankcija. Plebis scitum – plebeju susirinkimo (vadovavo

plebeju tribunas) priimti aktai. 286 m.pr.m.e. lex Hortensia nustate, kad

jie privalomi visiems gyventojams.

1. senato nutarimai; Resp. laik-piu senata sudarydavo princepsas. Nutarimai

privalomos teises galia igijo tik Augusto laikais. Formaliai kiekvienas

senato narys turejo istatymu iniciatyvos teise, bet sprendziama i?vada

del projekto pateikdavo princepsas. Galiausiai, principato pabaigoje

senatas tik i?klausydavo prane?ima apie senato nutarimo projekta, net

nebalsuodavo. Taip atsirado prielaidos vystytis imperatoriaus

konstitucijoms.

1. imperatoriu konstitucijos; Imperatoriu leidziami norminiai aktai –

konstitucijos: ediktai (bendrojo pobudzio norminiai aktai, labiausiai

pana?us i istatymus), mandatai (instrukcijos, suteikdavo tam tikru

igaliojimu provinciju vietininkams ir kitiems valdininkams), dekretai

(imperatoriaus kaip auk?ciausio teisejo sprendimai) ir reskriptai

(atsakymai i teiseju, valdininku ar eiliniu pilieciu teisinio pobudzio

klausimus). Dominato laik-piu imp. leidziami aktai vadinami leges. Leges

rinkiniai – codex. 1-as – Codex Gregorianus (295 m.). 1-oji oficialioji

kodif.- Codex Theodosianus (438 m.).1583 m. – Corpus iuris civilis

(Justiniano kodifikacija) – 4 dalys: kodeksas (imperat. konstituc.

rinkinys, 12 knygu), digestai (teisininku veikalai, 50 knygu),

institucijos (svarbiausios zinios apie R. teises pagrindus, “vadovelis”,

4 knygos) ir novelos (Justiniano kodifikacija, jo ir jo ipediniu noveles

iki 582m.).

1. pretoriu ediktai; tam tikro rango R. magistratu manifestai, kuriuose

skelbdavo busimojo valdymo programa, skelbe formules, kurios suteike

galimybe tenkinti ie?kinius ir salygas. Pretorine teise aktyviai veike

ius civile.

1. jurisprudencija; pradejo vystytis labai anksti, pirmieji komentatoriai –

pontifikai. Labiausiai suklestejo resp. laik-pio pabaigoje ir principato

laik-piu. Teisininku darbai turejo tiesioginio teises ?altinio statusa. I

a. i?siskyre 2 teises mokyklos – prokulieciu ir sabinieciu. 2/3 Digestu –

Ulpiano ir Pauliaus veikalai.

5. Romenu teises recepcija

Vak. R. imperija zlugo 476 m., o Rytu (Bizantija) i?silaike iki 1453 m.

Todel R.t. veike dviem kryptimis. Zlugus valstybei paprastai galios netenka

ir jos teise. R. t. ivyko negirdetas istorijoje dalykas – Vak. imp.

teritorijoje atsiradusios valstybes daugiau ar maziau pasisavino R.t. Tas

daug ?imtmeciu trukes procesas vadinamas R.t. recepcija. Atgaivinant R.t.

didziausias nuopelnas tenka 1088 m. isteigtam Bolonijos un-tetui. Tu laiku

R.t. tyrinetojai apsiribodavo trumpais tam tikru nuostatu paai?kinimais

arba komentarais (glosos). ?ios krypties atstovai – glosatoriai. Jie labiau

domejosi dogma. Praktikiniams klausimams daugiau demesio skyre

postglosatoriai. Vokietijos zemese XI a. ji buvo pripazinta veikiancia

teise. Napoleono kodeksas (1804 m.) paskelbe, jog R.t. negalioja, taciau

jis pats buvo R.t. sistemos produktas.

6. Teisiu igyvendinimas ir gynimas

Teisiu igyvendinimas – tai konkretaus subjekto galimybe savo veiksmais

realizuoti tuos savo interesus, kurie neprie?tarauja teisei. Seniausiais

laikais normalus teises gynimo budas buvo savigyna, buvo pagristas savivale

– barbari?kas. Veliau tai pradejo reguliuoti valstybe. Klasikiniu ir

postklasikiniu periodu savigyna buvo leidziama tik butinosios ginties

ribose. Savigynos ribos buvo nustatytos Marko Aurelijaus ir kitu IV a.

pabaigos imperatoriu konstitucijose. XII lent. istatymas reglamentuoja

teismo, kaip valstybes organo, ginancio ir prievarta igyvendinancio

subjektyvines teises, valdingus igalinimus. Isteigta rekuperatoriu kolegija

– ju veikla tiesiogiai susieta su bylu nagrinejimo procesu ir priimtu

sprendimu vykdymu. R. valstybeje subjektyviniu teisiu gynimas remiasi

teises pazeidimo faktu, t.y. asmuo, manantis, kad jo teise igyvendinti

kazkas trukdo, turi teise pateikti ie?kini. R.t. teige, kad ne

subjektyvines teises pazeidimo faktas buvo teises gynimo pagrindas. R.

poziuriu apie subjektyvine teise galima kalbeti tik tada, jei ji buvo

uztikrinta ie?kinine gynyba. Subjekt. teises gynimo formule: “ie?kinys –

subjektyvine teise”. Nera ie?kinio, nera ir teises.

7. Ie?kinio savoka ir ru?ys

Ie?kinys (actio) buvo pagrindine subjektyvines teises egzistavimo

prielaida. Digestuose ie?kinys apibreziamas kaip asmens teise igyvendinti

jam priklausanti reikalavima teismine tvarka. Formuliarinio proceso laik-

piu pretorius turejo teise suteikti ie?kinine gynyba reikalavimams, kurie

atsirado i? naujai susiformavusiu santykiu, remdamasis gera valia ir

teisingumu, bet ne civiline teise. Ie?kiniai: daiktiniai (actio in rem),

asmeniniai (actio in personam), suskirstymo pagrindas – ginco dalykas.

Daiktiniai gyne nuosavybes, servituti, ikaito ir kt. teises. Asmeniniai –

jei ginco objektas – konkretus veiksmas ar susilaikymas nuo jo, kurio

reikalauti ie?kovas turejo teise; reikalavimams, lieciantiems asmeninius

santykius. ?ie santykiai atsirasdavo tarp dvieju ar keleto asmenu. Tai buvo

prievoliniai teisiniai santykiai, kuriu pagrindas buvo sutartis, sandoris,

deliktas ir pan. Skirtingai nuo daiktinio, i? anksto zinomas atsakovas. Dar

skirstomi i: civilinius (grieztosios teises), pretorinius, geros valios.

Taip klasifikuojami del to, kad teisejas, nagrinedamas grieztosios teises

ie?kinius, privalejo laikytis sutarties arba istatymo raides ir negaledavo

pasielgti kitaip, nors ir matydavo, kad buvo padaryta klaida. Nagrinedamas

bonae fidei ie?kinius, teisejas isigilindavo i sutarties esme,

i?siai?kindavo tikraja ?aliu valia – tai, ko ?alys sieke sudarydamos

sutarti, o ne tai, kas toje sutartyje arba istatyme para?yta. Daiktiniai

ie?kiniai priklausomai nuo tikslo, skirstomi i tris grupes: del pazeistu

turtiniu teisiu atstatymo (actiones rei persecutoriae); baudiniai (actiones

poenales); mi?rus (actiones mixtae). Dar skiriami actiones utilis

(i?vestiniai ie?kiniai), kai teisejui pavesdavo nagrineti byla pagal jau

esama ir praktikoje pripazinta ie?kini. Keiciantis civiliniams santykiams

atsirado actio ficticiae (ie?kiniai su fikcija). Atskira grupe sudare

kondikcijos (abstraktaus pobudzio reikalavimai).

8. Civilinis(legisakcioninis) procesas

Yra 5 pagrindines legis actiones formos:

1. legis actio sacramento

I? esmes yra procesas, lazybos. Bendroji forma, pagal kuria buvo galima

apresti ivairius ie?kinius, kuriems nebuvo numatyta specialioji forma.

Susidaro i? dvieju stadiju – in iure ir in iudicium. In iure: ?alys prie?

magistrata i?kilmingais zodziais viena kitai parei?kia pretenzijas ir savo

teisingumui patvirtinti paskiria tam tikra suma pinigu, kuri vadinosi

sacramentum. Teismas formaliai sprende, kas pralo?e sakramentum,

neteisiosios ?alies pinigai atitenka izdui. Ie?kinyje del daikto butinas

daikto pateikimas teismui. Ritualas: ie?kovas laikydamas vindicta taria

formule, kad teise i gincijamaji daikta priklauso jam ir po to vindikta

paliecia daikta. ?is veiksmas vadinosi vindicatio. Po to – atsakovo

veiksmas – contravindicatio. Isitraukia magistratas, liepia palikti daikta.

Ie?kovas siulo atsakovui paskirti sacramentum. Litiscontestatio – ?alys

kreipiasi i i? anksto pakviestus zmones, kad jie butu liudytojais. In iure

gincas nebuvo sprendziamas i? esmes. In iudicium: ?alys tuoj pat po

liticontestatio dalyvaujant magistratui i?sirenka savo teiseja i? privaciu

asmenu.

2. legis actio per manus iniectionem

buvo taikoma tik tam tikriems prievoliniams ie?kiniams spresti. Ie?kovas

atveda atsakova i teisma ir uzdejes ant jo ranka, taria tam tikra formule,

jei atsakovas cia pat nesumoka, ie?kovas gali ji vestis pas save ir

sukaustyti grandinemis. Laiko 60 dienu ir 3 kartus veda i turgu ir skelbia

skolos suma. Jei neatsiranda, kas sumoketu, skolininkas tampa kreditoriaus

nuosavybe. Jei kreditoriu keletas, jie galejo sukapoti skolininka i dalis.

Atsakovas pats gincyti skolos negalejo, uz ji tai galejo padaryti

isitraukes asmuo, kuris nesekmes atveju turejo sumoketi dvigubai.

3. legis actio per pignoris capionem

Asmuo, turedamas reikalavimo teise, tardamas tam tikra formule, pasiima

skolininko daikta. Tai jis gali padaryti nedalyvaujant valdzios atstovui.

Galejo buti taikomas tik kai kuriems religinio ir vie?o pobudzio

reikalavimams.

4. legis actio per iudicis postulationem

Skyresi tuo, kad po ?aliu parei?kimu buvo pra?oma, kad magistratas paskirtu

teiseja.

5. legis actio per condictionem

Ie?kovas prane?a atsakovui, kad po 30 pastarasis turi atvykti i?sirinkti

teiseja. (pretenzijos prie? magistrata i?destymas, po to condictio

(prane?imas) ir litiscontestatio. Po 30 dienu i?sirenka teiseja, po to – in

iudicium).

Butina legisakcioninio proceso salyga – ?aliu dalyvavimas. Atsakovo

dalyvavimas – ie?kovo reikalas.

9. Formuliarinis procesas

Legis actiones procedura vis labiau neatitiko besipleciancios civilines

apyvartos poreikiu. Per formulas proceso atsiradimas – lex Aebutia ir 2

Julijaus istatymai. Ginco teisinio formulavimo na?ta perkeliama pretoriui.

?alys gali reik?ti reikalavimus laisva forma, pretoriaus pareiga – suteikti

jiems teisine kvalifikacija. Pretorius nustato ginco teisine esme ir

i?desto ja specialiame ra?te (formula) teisejui. Pagal ja vyks teisena

stadijoje in iudicium. Pasirode patogus spresti naujiems gincams, kuriu

nenumate senoji ius civile. Formuleje turejo buti nurodomas teisejas,

ie?kovo pretenzija, sudetingesnese bylose – aplinkybes, pavedama teisejui

i?teisinti, jei nepasitvirtins intentio ir priteisti, jei pasitvirtins. (2

dalys: intentio ir condemnatio). Pretorius galejo atsisakyti duoti ie?kovui

formule. Pretorius savo nuoziura galejo sura?yti formule ie?kovui, kurio

teise nebuvo numatyta ius civile (pretoriniai ie?kiniai, pagrindas –

faktine padetis). Kartais pasinaudodavo fikcija (formula ficticia). 2

stadijos – in iure teismo funkcijas vykde pretorius. Form. proceso laik-piu

pretoriaus ediktas panaikino ie?kovo teise jega atvesti atsakova, taip pat

ir manus iniectio, pakeites jas bauda in duplum. Kaip ir legisakcioniniam

procese, yra litiscontestatio, jo reik?me – perduoti byla teismui. Po jo

atsiranda teisiniu pasekmiu: ie?kovas praranda ie?kini, t.y. jis negali

antra karta kreiptis i teisma su tuo paciu reikalavimu, net jei procesas

neivyko ar nebuvo priimtas sprendimas. Litiscontestatio momentu teisinis

santykis, egzistaves tarp ?aliu iki ?io momento, nustoja galiojes.

Atsiranda naujas santykis -– ?aliu isipareigojimas paklusti teismo

sprendimui. Sprendziant klausima del atsakomybes, teisejas turi nustatyti,

ar tos aplinkybes, kuriomis remiasi reikalavimai, buvo litiscontestatio

momentu. Net ir tuo atveju, kai atsakovas iki in iudicium atsiskaite su

ie?kovu, teisejas privalo ji apkaltinti ir priteisti ie?kini ie?kovui. Po

litiscontestatio labai sugrieztedavo atsakovo atsakomybe ie?kovui. Nuo to

momento jis visais atvejais atsake uz daikto zuvima ar suzalojima, turejo

sumoketi procentus, jei buvo pripazintas kaltu. Abi ?alys susitare

nustatyta diena, bet ne veliau kaip po 18 men. po formules gavimo, turedavo

atvykti pas paskirta teiseja, tada prasidedavo in iudicium. Jokiu

apeliaciju, kadangi nebuvo teismu pakopu. Ie?kovas galejo kreiptis i

pretoriu, irodinedamas, kad sprendimas niekingas. Ry?keja tendencija

asmenine atsakomybe pakeisti turtine. Sprendimo vykdymui reikejo atskiro

ie?kinio.

10. Ekstraordinarinis procesas

Legisakcioninis ir formuliarinis procesai buvo iprastinemis civilines

teises gynimo formomis, del to vadinami ordinariniais.Ekstraordinarinis

procesas – prie?ingybe jiems, imperijos laikais atsiradusi administracine-

teisine bylu nagrinejimo tvarka, neturinti dvieju stadiju. Palaipsniui

ekstraordinarinis procesas i?stume formuliarini ir absoliut. monarchijos

pradzioje tapo vienintele civiliniu teisiu gynimo forma. Senojoje epochoje

asmuo nepajeges apginti savo teises pagal ius civile, galejo kreiptis i

magistrata, pastarasis pats tirdavo ir spresdavo. Imperijos laikais taikymo

sfera i?siplete. Imperatorius (pirmas valstybeje magistratas) turejo teise

spresti bet kokia byla. Provinciju vietininkai kartais perduodavo spresti

kitiems asmenims – iudex datus, jie buvo valdytojo paskirti, o ne

prisiekusieji teisejai. Procesas nebuvo skaldomas i dvi dalis, iudex datus

viska sprende pats. Naujoji teisena remesi valdzios pradais. ?aliu

i?kvietimas i teisma vykdomas oficialiai, dalyvaujant valstybines valdzios

atstovui. Ie?kovo skundas ira?omas i teismo istaigos protokola, po to

oficialiai iteikiamas atsakovui. Proceso pradzia – ie?kovo pretenzijos

i?destymas ir atsakovo patvirtinimas, kad jis ?ia pretenzija gincys.

Priimta sprendima galima buvo skusti auk?tesniajam pagal ranga magistratui

(apeliacija). Sprendimo vykdymas – paskutine proceso stadija, jam

nebereikejo specialaus ie?kinio. I?saugojo daug normalaus civilinio proceso

bruozu – ?aliu rungimosi principas, teismas pradeda darba esant ie?kovo

parei?kimui, pats teismas nerinko irodymu, negalejo priteisti daugiau nei

pra?e ie?kovas. Taciau ekstraordinarinis procesas gerokai apribojo vie?umo

principa. Procesas vykdavo uzdaroje patalpoje. Didesne reik?me igijo

ra?tvedyba. ?alys privalejo imoketi zymini mokesti, kuri panaudodavo

kanceliarinems i?laidoms padengti.

11. Ie?kinine senatis

Ie?kinine senatis – istatymo nustatytas terminas, per kuri teismine tvarka

gali buti apginta pazeista ar gincijama subjektyvine teise. Romoje atsirado

gana velai. Klasikine R. teise tokios kategorijos neturejo. To meto teiseje

buvo nustatyti terminai, per kuriuos galima teisme pareik?ti atskiru

kategoriju ie?kinius. ?ie terminai budavo ganetinai trumpi. Ankstyvojoje

epochoje civiliniu ie?kiniu neribojo jokie terminai. Kol egzistuoja teise,

egzistuoja ir teise i ie?kini. Pretoriai pradejo riboti (1 metu terminai),

ie?kiniai del pirkimo-pardavimo sutarciu esant parduoto daikto trukumams –

6 men., kai kurie civ. ie?kiniai del paveldejimo – 5 metu. Veliau atsirado

terminai ir kitiems civ. ie?kiniams. Ie?kinines senaties termino kategorija

R. teiseje atsirado 424 metais.(terminas panaikindavo teise i ie?kini - 30

metu) R. teiseje egzistave istatymo numatyti terminai nuo ie?kinines

senaties skyresi: 1. buvo gerokai trumpesni (1 m. del kilnojamojo, 2m. del

nekilnojamojo turto); 2. pasibaigus terminui nustodavo galiojusi ir pati

materialine teise; 3. negalejo buti nei nutraukti, nei sustabdyti.

Terminuotose sutartyse ie?kinines senaties termino pradzia buvo laikoma

diena, einanti po sutarties termino pasibaigimo dienos. Gincuose del

daiktines teises ie?kinines senaties termino eiga prasidedavo nuo to laiko,

kai savininkas igydavo teise i ie?kini, t.y. kai jis suzinodavo, kur jo

daiktas. Ie?kinines senaties termino eiga galejo buti nutraukiama arba

sustabdoma. Nutraukimas skyresi nuo sustabdymo. Sustabdymas tik tam tikram

laikui nutraukia termino eiga. Ie?kinines senaties termino pabaiga

panaikindavo teise i ie?kini, taciau reikalavimo teise ar teise i daikta

tebeegzistavo, tik jau negaliojo uztikrinta valstybine prievarta.

12. Status libertatis

Status libertatis - viena i? caput sudetiniu daliu. Status libertatis

turejo visi tie, kas nebuvo vergai. Vergas neturejo jokiu teisiu, jis buvo

teises objektas. Taciau tarp vergo ir kitu privacios nuosavybes objektu yra

didelis skirtumas. ?eimoje vergas, kaip ir vaikai, patenka i alieni iuris

(svetimosios teises zmoniu grupe). Vergas yra in dominica potestae

(?eimininko valdzioje). Tik vergo ?eimininkas galejo kreiptis i teisma.

Vergo ?eimyninis gyvenimas nera santuoka. Egzistavo niekieno vergai.

Susiformavo principas favor libertatis - jei teisminio proceso metu kildavo

abejoniu del zmogaus statuso, toki zmogu laikydavo laisvu. Velesniais

laikais vergas turejo galimybe atlikineti teisinius veiksmus vergvaldzio

vardu ir naudai. ?eimininkas galejo suteikti vergui ukini savaranki?kuma,

mokant ?eimininkui nustatyta prievole (peculium). Verga galejo i?laisvinti

?eimininkas. Normalus i?laisvinimo budas - manumissio. Buvo labai daug

formaliu ir neformaliu i?laisvinimo budu. I?laisvintieji savo teisemis

nebuvo prilyginti laisviesiems. Asmeniniu ir turtiniu santykiu sferoje

i?laisvintasis savo patrono atzvilgiu i?saugojo tris pagrindines pareigas -

obsequim, operae ir bona.

13. Status civitatis

Kiekvienas neturejes pilietybes, Romos istatymu poziuriu buvo daiktas,

prie?as, esantis uz Romos istatymu ribu. Romos visuomene buvo sudaryta i? 5

grupiu; laisvieji (Romos pilieciai), kurie gime laisvi ir niekada nesiliove

jais buve, i?imtis: pagrista postliminium teorija (teisiu atstatymas grizus

i R. teritorija), latinai, peregrinai, i?laisvintieji ir kolonai. Tik Romos

pilieciai buvo ginami teises. Skirtingas teisinis statusas pilieciu luomu -

patriciju, klientu ir plebeju. Patricijai – ankstyvosios R. gimines

organizacijos nariai, kuriu tevai priklause Senatui. Tik patricijai turejo

teise pasisavinti zeme i? valstybinio zemes fondo. Tik patricijai galejo

sudaryti “tikraja” santuoka (cum manu). Klientai – teisi?kai tai laisvo

zmogaus sutartines priklausomybes santykiai. Turejo ypatinga teisini

statusa. Jie iejo i patriciju ?eimas ir gimines kaip sakrali?kai ir

teisi?kai priklausomi nuo savo patronu. Patronas privalejo saugoti klientus

ir teisme ginti ju teises. Turejo teise i zeme. Neturejo visi?ko

subjekti?kumo. Plebejai – susiformavo veliau. Neiejo i giminine

organizacija, buvo naujieji imigrantai. Asmeni?kai laisvi ir nepriklausomi.

Turejo maziau teisiu. Negalejo uzimti auk?tu valstybiniu pareigu, buti

Страницы: 1, 2, 3